Klausimas svarbus ir darbdaviui ir kandidatuojančiam į darbo poziciją: kokiomis savybėmis pasižymi visų trokštamas darbuotojas?
Perskaičius gal keliasdešimt lietuviškų ir užsienio spaudos straipsnių, šia tema, randu begalę skirtingų savybių, bet praktiškai kiekviename iš jų numeris vienas – komunikaciniai įgūdžiai. Pasigilinkime, kas apskritai yra ta komunikacija ir kas yra komunikaciniai įgūdžiai.
Komunikacija. Daugeliui pirma mintis, kuri šauna į galvą išgirdus žodį komunikacija yra bendravimas, bet komunikacija nėra vien tik tai. Komunikacijos sąvoka labai plati, ji yra analizuojama iš daug skirtingų kampų ir klasifikuojama pagal skirtingus kriterijus, šiandien plačiau aptarsiu verbalinę (žodinę) ir neverbalinę (nežodinę) komunikaciją, kas tai yra, ką apie žmogų pasako šie komunikaciniai įgūdžiai ir kaip juos patobulinti.
Verbalinė (žodinė) komunikacija – tiesioginis bendravimas (akis į akį), taip pat ir netiesioginis bendravimas, galimas mobiliomis ryšio priemonėmis (tai gali būti telefoninis pokalbis, susirašinėjimas el. paštu ir pan.), laiškais.
Ką gali išduoti jūsų kalbiniai gebėjimai darbdaviui gyvo pokalbio metu, kokias išvadas galima padaryti juos įvertinus? Pirmiausia pamatome patį elementariausią ir svarbiausią komunikacijos elementą – tai žmogaus kalbinius gebėjimus. Nepabijosiu pasakyti, jog jie leidžia nusipiešti pakankamai detalų ir aiškų žmogaus paveikslą. Pavyzdžiui, jei kalbate aiškiai, ramiai ir jūsų kalbiniai įgūdžiai yra geri (t.y. kalbate taisyklingai) – galime daryti prielaidą, jog esate profesionali, savimi pasitikinti asmenybė. Lygiai taip pat galima susidaryti ir priešingą nuomonę, jeigu kalbate tyliai, neaiškiai, jūsų mintys šokinėja ir yra nerišlios – galimas pirmas įspūdis, jog esate nedrąsus, gal net lengvai iš vėžių išmušamas žmogus, stingantis pasitikėjimo savimi. Toliau, gali sekti dar blogesnis scenarijus, kuomet gali būti daroma prielaida, jog nebūsite tas, kuris imasi iniciatyvos ar lyderiauja komandiniuose darbuose, o galbūt gali pasirodyti, kad sakote ne tiesą. Svarbu suprasti, jog meluoti ar bandyti įtikinti darbdavį, jog turite atitinkamas komunikacines kompetencijas (ar bet kokias kitas kompetencijas), vienareikšmiškai nereikėtų, nes pokalbio metu juk viskas pasimatys. Visus gebėjimus galite įgyti ar patobulinti įdėję pastangų ir pasidomėję, kaip tai padaryti. Ne kiekvienas darbdavys detaliai narplioja potencialų darbuotoją ir ne kiekvienas tai geba, juo labiau ne kiekviena pozicija reikalauja itin gerų komunikacinių gebėjomų ar daug kontakto su kitais, bet kandidatuojant į tam tikrą poziciją, juk galite įsivertinti, ar jūsų asmenybei tai tinka.
Neverbalinė (nežodinė) komunikacija – tai informacija, kurią perduoda jūsų kūno kalba, tai jūsų žvilgsnis, akių kontakto palaikymas, gestikuliavimas kalbėjimo metu, sėdėjimo poza (ar sėdite susigūžęs, ar išsitiesęs ir rankomis nedengiate savo viršutinės kūno dalies ir pan.). Pradedant pokalbį pirmiausia užfiksuojame ir įsimename žmogaus išorę t.y. aprangą, o tada neverbalinę kalbą, dažniausiai žvilgsnį ir kitus (minėtus) neverbalinės kalbos elementus. Neverbalinė kalba (gyvo) pokalbio metu yra tiek pat svarbi kiek ir verbalinė, ji taip pat suteikia informaciją apie pasitikėjimą savimi, užtikrintumą, pasiruošimą ir pan.
Kaip kandidatui tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui, kad jo komunikaciniai įgūdžiai būtų vertinami teigiamai? Pirmiausia, įsivertinkite savo komunikacinius įgūdžius (jeigu tai sudėtinga, paprašykite, jog tai padėtų padaryti artimieji, arba draugai). Atsakykite į klausimus kokio „tipo“ yra įmonė, kurio darbo pokalbiui ruošiatės, ir kokia tai pozicija, kokio darbuotojo šioje darbo vietoje gali tikėtis darbdavys: savo srities profesionalo, linksmo ir draugiško kolegos, tokio, kuris suburia ir teigiamai nuteikia kolektyvą? Ar kaip tik priešingai, santūraus, dalykiškai bendraujančio žmogaus? Tarkime, jog tai valstybinė įmonė (bankas, teisinė institucija ir pan.), kuri reikalauja atitinkamo oficialumo lygio. Tai tam tinkamiausia verbalinė (žodinė) komunikacija: ramus tonas, aiški kalbėsena, pakankamai garsus kalbėjimas, taisyklinga kalba, gebėjimas pagrįsti savo sakomas mintis. Jeigu darbinatės į „laisvesnę“, tarkime restorano vadybininko, barmeno ar panašią poziciją, tam reikės ir laisvos jūsų verbalinės komunikacijos, galite kalbėti laisviau, pokalbio metu lengvai (tikslingai) pajuokauti, savo kalboje galite vengti įvairių akademinių frazių, jos nėra tinkamos lengvam, kasdieniam bendravimui. O kaip dėl neverbalinės kalbos? Neverbalinė kalba pakankamai universali, visada būsite palankiai vertinamas, jeigu pokalbio metu palaikysite akių kontaktą, sėdėsite/stovėsite tiesiai, rankų nesukryžiuosite ant krūtinės, tai rodys jūsų atvirumą, taip pat gestikuliavimas (lengvas ir minimalus) rankomis visada priimtinas.
Nuotolinis darbas ir komunikaciniai įgūdžiai. Šiuo metu vis daugėja darbo vietų, kurios siūlo galimybę dirbti iš namų. O į kokius komunikacinius gebėjimus kreipia dėmesį tokį darbą siūlančios įmonės? Jeigu tai darbas telefonu, žinoma, iš jūsų bus tikimasi, kad aiškiai, taisyklingai ir paprastai kalbate, kad klientams nebūtų sudėtinga jus suprasti. Jeigu tai darbas reikalaujantis rašymo, svarbiausias dalykas jūsų raštingumas, kurio lygį darbdavys pirmiausia pamato ir nustato skaitydamas jūsų CV bei siunčiamą darbdaviui laišką. Lygiai taip pat svarbu, jog informacija būtų pateikiama aiškiai ir paprastai bei atitiktų darbdavio nurodytus standartus. Vėlgi, įsivertinę tai, ko gali tikėtis potencialus darbdavys, įvardinkite, pabrėžkite savo gebėjimus (jei reikia patobulinkite juos) jau kandidatuojant į norimą poziciją.
Ar tikrai kiekvienas darbdavys žino ko tikisi iš kandidato, nurodęs, jog reikalingi komunikaciniai įgūdžiai? Kaip ir akivaizdu, tai plati sąvoka, nereiškianti tik vieno ir konkretaus dalyko, tai darbdavys sukonkretindamas šį reikalavimą galimai pritrauktų tikslingesnį kandidatą. Tarkime, jog ieškomas komandos vadovas, tai darbo skelbimu juk ir galime nurodyti, kad ieškomas žmogus, kuris geba lengvai užmegzti ir palaikyti draugišką ryšį su kolegomis, drąsiai išsakyti savo nuomonę ir ją argumentuoti, aiškiai išdėstyti mintis, proaktyviai teikti pasiūlymus, nuolat bendrauti su kolegomis, teikti jiems grįžtamąjį ryšį ir pan.. Tokiu būdu iškart suformuojamas aiškesnis darbo pobūdis, didesnis supratimas, kokių komunikacinių gebėjimų šioje pozicijoje prireiks kandidatui – juk “geri komunikaciniai įgūdžiai” mažai ką pasako.
Kasdienos neįsivaizduojame be komunikacijos, natūralu, tai vienas svarbiausių dalykų bendraujant, dirbant su kitais žmonėmis. Visiems svarbu komunikacinius įgūdžius lavinti ir stiprinti, kad būtume geriausiu kandidatu norimai pozicijai ir geriausiu darbdaviui norimiems kandidatams.
