„Būti savimi” darbo pokalbyje. Kur baigiasi natūralumas ir prasideda per didelis atvirumas?

Darbo pokalbis – tai trumpas dažniausiai dviejų žmonių susitikimas, kuriame per 30–60 minučių lyg ir turite parodyti savo žinias, įgūdžius, patirtį ir asmenybę, kad gautumėte pasiūlymą, kurio tikitės. Nenuostabu, kad dažnai kandidatai tokioje situacijoje renkasi „saugesnį“ kelią ir kalba taip, kaip „reikėtų”, kaip atrodo skambės priimtiniau, dažnai slepia tikrą save. Bet klausimas, ar tikrai taip nepadarome meškos paslaugos sau?

„Būk savimi darbo pokalbyje” – frazė, kuri skamba gan dažnai kaip patarimas prieš prisijungiant į darbo pokalbį. Tačiau realybėje ne visada lengva pajusti ribą tarp natūralumo ir nuklydimo nuo pokalbio esmės. Pirmojo susitikimo metu svarbiausia abiems pusėms suprasti, ar žmogaus patirtis atitinka su siūlomos pozicijos reikalavimais, o ir ar pati pozicija – su kandidato lūkesčiais.

Būti savimi nereiškia kalbėti neapgalvotai, būti familiariems ar visiškai ignoruoti profesinius standartus. Tai reiškia aiškiai apgalvoti, ką norite pasakyti ir tai komunikuoti, būti pagarbiu, atvirai kalbėti apie savo stiprybes ir tobulintinas vietas, dalintis savo požiūriu į darbą bei komandą. Darbdaviai ieško ne „tobulų” kandidatų, o tinkamų žmonių ne vien pagal CV, o ypač pastaruoju metu dažnai, pagal tai, ar žmogus tiks komandai, ar jo vertybės dera su organizacijos kultūra. Kuo labiau kandidatai stengiasi būti tuo, kuo nėra, tuo labiau įsitempia, o tuomet dėl streso tampa sunku dalyvauti pokalbyje, aiškiai dalintis mintimis, užduoti reikiamus klausimus, pradedama dalintis neaktualia ar pertekline informacija ir pokalbis gali tapti neefektyvus. Autentiškumas leidžia jaustis tvirčiau ir natūraliau.

Iš savo patirties galiu pasidalinti, kad nuoširdumas darbo pokalbyje yra viena svarbiausių vertybių. Jis kuria ryšį ir leidžia pajusti, koks žmogus iš tiesų yra. Tačiau kartais pokalbis nuvingiuoja į labai asmeniškus pasakojimus, o pagrindinės pokalbio temos – profesiniai įgūdžiai, projektai, patirtis – lieka nuošalyje.

Ar pokalbio dinamika tampa sudėtingesnė?

• Atsiranda rizika, kad nepavyks iki galo išsigryninti, ar kandidatui iš tikrųjų tinka pozicija
• Pokalbis dažniausiai iš įprastų 30 min trukmės, tampa mažiausiai 1 val ilgio
• Kandidatas gali būti vertinamas per asmeninę prizmę, kas nėra iki galo teisinga nei jam, nei darbdaviui.

Tad mano atsakymas būtų: taip, tampa sudėtingiau, bet įveikiama. Kai patariu „būti savimi” savo aplinkiniams, visada pabrėžiu tą natūralumą, kuris leidžia atvirai kalbėti apie savo patirtį, nemeluoti apie įgūdžius ir drąsiai sakyti „šito dar nemoku, bet noriu išmokti”. Tikriausiai autentiškumas – tai ne detalės apie asmeninį gyvenimą, ne perteklinė informacija, o gebėjimas kalbėti be ’’kaukių’’ apie tai, kas svarbu darbo kontekste.

Kad būtų aiškiau, ką turiu omenyje apie perteklinę informaciją, štai keli pasisakymai, kurie darbo pokalbyje dažnu atveju nuklysta nuo esmės ir apie ką nerekomenduočiau dalintis:

• Dalinimasis konfidencialia informacija: ’’Skyriuje planuojami atleidimai, bet tai dar nėra paskelbta“
• Šeimyninė padėtis: ’’Mano žmona gavo darbą X kompanijoje’’, ’’Išsiskyriau po daug metų, tad ieškau kur galėčiau nukreipti mintis’’
• Asmeninė finansinė informacija: ’’Turiu skolų, tad norėčiau, kad atlyginimas būtų pervedamas į kitą sąskaitą’’
• Neetiškos informacijos skleidimas: ’’Mūsų vadovas visai nesupranta darbo specifikos, todėl daugiau nei pusė kolegų planuoja išeiti’’, ’’Įmonės finansinė padėtis nėra gera, bet vis tiek perka naują automobilį’’

Turbūt paprasčiausias patarimas – susikoncentruoti į pokalbį, į save ir į temą, dėl kurios kalbatės. Būnant paprastu ir nuoširdžiu – dažniausiai pavyks parodyti daug daugiau savęs ir tiek darbdavys geriau įvertins jūsų tinkamumą kompanijai, tiek jūs geriau pajausite, kiek kompanijos vertybės sutampa su jūsiškėmis.

Ir žinoma, niekada nepamirškite paskutinės pokalbio dalies – „Gal turite klausimų?” – tai puiki vieta ir laikas natūraliai užmegzti gilesnį pokalbį ir ryšį.